Which languages have to be chosen? Choice of languages in the Institute of Foreign Languages at Vytautas Magnus University

摘要

Kiekviena kultūra skatina gerbti ir propaguoti savąją kalbą bei mokytis svetimų kalbų, kad galėtų plėtoti prekybinius, kultūrinius, tarpusavio bendradarbiavimo ryšius, įvairius mainus. Taigi, kokią kalbą pasirinkti tarp tokios kalbų įvairovės? Kokia kalbų ateitis? Tai klausimai, į kuriuos ieškosime atsakymo šiame straipsnyje, remdamiesi Eurobarometru, Calvet barometru, europiniais dokumentais, skatinančiais daugiakalbystę. Straipsnyje taip pat aptarsime kalbų pasirinkimo tendencijas VDU Užsienio kalbų institute 2002–2012 metais. Niekam ne paslaptis, kad anglų kalba jau tapo lingua franca, tad mes labiau domėsimės kitomis kalbomis, kurias studentai renkasi kaip antrąją, trečiąją, ketvirtąją ir t. t. Pagal Calvet barometrą pasaulio žemėlapyje penkios populiariausios kalbos yra anglų, ispanų, prancūzų, vokiečių ir rusų. Tad būtų logiška manyti, kad jos galėtų išsidėstyti ta pačia tvarka ir mūsų lentelėse. Europiečiai naudingiausiomis mano esant anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų ir rusų kalbas. Mūsų universitete populiariausių kalbų penketuke be anglų kalbos puikavosi ispanų, prancūzų, italų, vokiečių, rusų, japonų, lenkų ir norvegų kalbos. Penketuko niekada neapleido ispanų, prancūzų, vokiečių ir italų kalbos. Rusų kalba į minėtąjį penketuką pateko 2008 m. ir jos paklausa vis didėja. Pati populiariausia tarp kitų kalbų yra ispanų kalba (ji net devynis kartus iš vienuolikos buvo pirmoje pozicijoje, tik du kartus, t. y. 2009 ir 2010 m., ją užleido prancūzų kalbai). Italų kalba nei pasaulio, nei populiariausių Europos kalbų penketuke nefigūruoja, o pas mus ji išlieka viena iš labiausiai geidžiamų. Gan epizodiškai studentai parodo didžiulį susidomėjimą norvegų, japonų kalbomis. Keista, bet kaimyninė lenkų kalba penketuke buvo tik kartą per nagrinėjamą periodą (2004 m.). Apibendrinant galima teigti, kad, lygindami kalbų populiarumą su Europa, matome ir panašumų, ir skirtumų. Šio straipsnio tikslas – atkreipti mokytojų, dėstytojų bei visuomenės dėmesį į poreikį mokytis užsienio kalbų visą gyvenimą, pakviesti juos diskusijai, palyginti svetimų kalbų pasirinkimo tendencijas Europoje bei Lietuvoje ir, žinoma, – skatinti daugiakalbystę.