Daugiapakopi? investavimo strategij? kūrimas, ?gyvendinimas ir vertinimas

摘要

Investicini? portfeli? vidutin? gr??os norma ir rizika priklauso nuo ?vairi? veiksni?, pavyzd?iui, bendros ekonomin?s ir finansin?s pasaulio, ?alies ar regiono pad?ties, verslo ?akos, kuriai priklauso kompanija būkl?s, kompanijos pelningumo ir kit? rodikli? (politini?, socialini?, ekologini? faktori?). Vis? veiksni? ir j? ?takos, daromos akcij? kainoms, tiksliai nustatyti ne?manoma. Tod?l kuriami, pritaikomi prakti?kai ir vertinami bei tobulinami ?vairūs modeliai, skirti atrinkti ir paskirstyti aktyvams investiciniuose portfeliuose. Du svarbūs dalykai, apie kuriuos reikia pagalvoti prie? investuojant ? vertybinius popierius – tai investavimo trukm? ir tinkam? aktyv? pasirinkimas. Investicinius portfelius galima sudaryti i? riziking? ir neriziking? vertybini? popieri?. Akcij? pirk?jai tampa bendrovi? nuosavyb?s dalies tur?tojais. ?iuo darbu siekta patikrinti, kaip akcij? atrinkimo ir svori? portfeliuose optimizavimo būdai gali būti pritaikyti Lietuvos vertybini? popieri? rinkoje ( taip pat ? portfelius buvo ?traukiami nerizikingi aktyvai ir tiriamas j? poveikis portfelio charakteristikoms). Tyrimo tikslas: sukurti daugiapakopes investicini? portfeli? formavimo strategijas, jas prakti?kai pritaikyti ir nustatyti, kuri strategija yra tinkamiausia Lietuvos akcij? rinkai. U?daviniai: (1) nustatyti optimali? periodo trukm?, kuri? pasirinkus bendru atveju būt? gaunami geriausias charakteristik? reik?mes turintys investiciniai portfeliai; (2) po tyrimo padaryti i?vad? apie geriausi? akcij? atrinkimo portfeliams model? atsi?velgiant ? skirtingus prioritetus; (3) nustatyti, kuris i? aktyv? paskirstymo portfelyje būd? yra geriausias; (4) atlikus i? keli? pakop? sudaryt? modeli? ir populiari? akcij? bir?os indeks? lyginam?j? analiz? padaryti i?vadas apie sumodeliuot? portfeli? kokyb?. Tyrimo objektai – akcijos, egzistuojan?ios Lietuvos vertybini? popieri? rinkoje, nerizikingoji gr??os norma ir Baltijos ?ali? akcij? indeksai. ?iame tyrime buvo i?tirti tokie akcij? atrinkimo būdai: ma?iausiai koreliuojan?i? su kitomis akcij? suradimas, did?iausi? naudingumo funkcijos reik?m? turin?i? akcij? atrinkimas, kai rizikos vengimo koeficientas A=3, ir kai A=10, did?iausi? gr??? turin?i? akcij? atrinkimas, ir did?iausias P/E koeficiento reik?mes turin?i? akcij? atrinkimas. Atrenkant akcijas pagal koreliacijos koeficientus remiamasi faktu, kad teori?kai investiciniai portfeliai, sudaryti i? neigiamai koreliuot? akcij?, yra geresni nei i? teigiamai koreliuot?. Taip yra tod?l, kad akcijos, kuri? gr??? normos kinta prie?ingomis kryptimis, suma?ina portfelio rizik?. Atrinkus t? ?moni? akcijas, kuri? koreliacij? koeficient? vidurkiai yra ma?iausi, buvo patikrinta, ar ?is akcij? atrinkimo metodas yra naudingesnis praktikoje nei kiti metodai. Aktyvus atrenkant pagal naudingumo funkcijos reik?mes yra atsi?velgiama ? individualaus investuotojo rizikos vengimo koeficiento reik?m? A. Atrenkant akcijas pagal did?iausi? akcij? gr??? norm? metod? yra neatsi?velgiama ? rizik?. ?is metodas – atskiras naudingumo funkcijos metodo atvejis. Kitas būdas tinkam? ?moni? akcijoms parinkti yra P/E koeficiento (plg. angl. price-to-earnings ratio), nusakan?io akcijos rinkos kainos ir grynojo pelno santyk?, suradimas. ?is koeficientas nusako tam tikros ?mon?s akcij? paklaus? rinkoje – juo parodoma, kiek lit? investuotojas sutikt? mok?ti u? vien? lit? ?mon?s pelno. Investiciniam portfeliui sudaryti buvo pasirinkti tokie modeliai: Markovi?iaus modelis, kai tam tikrai gr??ai reikia rasti ma?iausi? galim? rizik?, finansini? aktyv? ?kainojimo modelis, portfeli? sudarymas ? investicin? portfel? prie riziking? aktyv? aib?s prijungiant neriziking? aktyv? ir portfelio sudarymas i? vienodus svorius turin?i? aktyv?. Pagrindiniai Markovi?iaus ir CAPM modeli? trūkumai – prielaid?, neatitinkan?i? tikrov?s, darymas. Tod?l ?ie modeliai buvo modifikuojami atmetant realyb?s neatitinkan?ias prielaidas ir tada pritaikomi Lietuvos vertybini? popieri? rinkoje. Tyrimui paimtos ?NASDAQ OMX Baltic“ Vilniaus bir?os Oficialiajame s?ra?e de?imt arba daugiau met? (2001-01-01 – 2010-12-31) egzistuojan?i? ?moni? akcijos. I? dabar kotiruojam? 18 ?moni? akcij? ?i? s?lyg? tenkina 14 ?moni?. Buvo sumodeliuoti ir testuoti portfeliai, kuri? sud?tis atnaujinama taikant tris skirtingos trukm?s periodus – met?, pus?s met? ir trij? m?nesi?. Vykdant skai?iavimus buvo laikoma, kad metuose yra 252 prekybos akcijomis dienos. Atitinkamai, pasirinkus pusme?io trukm?s period? skai?iavimai buvo atliekami su 126 dien? ?moni? akcij? duomen? matrica, o pasirinkus ketvir?io met? ilgio period? – su 63 dien?. Nuo pasirinktos periodo trukm?s priklauso, kaip da?nai bus atnaujinama investicinio portfelio sud?tis ir kokios trukm?s periodui bus sudaromos prognoz?s apie būsim? portfelio gr???. Sukurt? ir rinkoje pritaikyt? daugiapakopi? modeli? charakteristikos buvo palygintos ne tik vienos su kitomis, bet ir su OMXV ir OMXBB indeksais. Buvo padarytos i?vados, kurios gal?t? tapti pagrindu tolesniems tyrimams. Nustatyt