Naujosios technologijos skverbiasi ? daugel? gyvenimo sri?i? ir kei?ia ne tik asmenin? komunikacij?, bet ir santykius tarp organizacij? ir j? klient?. Ekonomin? kriz? ne tik daro ?tak? ry?iams tarp organizacij? bei j? klient?, ta?iau kartu skatina organizacijas pasinaudoti interneto galimyb?mis, kuriomis naudojantis galima taikyti ma?esnes s?naudas ir taip ?gyvendinti marketingo sprendimus. Naujosios komunikacijos galimyb?s internete suteikia organizacijoms daugiau galimybi? informuoti vartotojus apie savo prekes ir paslaugas bei spar?iau ?gyvendinti numatytas veiklas: didinti prek?s ?enklo vert?, didinti prek?s ar paslaugos ?inomum? ir pan. Naudojant socialin? ?iniasklaid? galima marketingo strategij?, orientuot? ? masin? rink?, nukreipti ? ma?esnes vartotoj? grupes, pateikiant joms tiksling? ir ?tikinam? ?inut?, skatinan?i? veikti (Keller, 2009). Socialin? ?iniasklaida kei?ia tradicin? marketingo paradigm? ir skatina nauj? santyki? tarp organizacijos ir vartotoj? formavim?si, t.y. vartotojai informacija tiesiogiai ir efektyviai kei?iasi tarpusavyje. Socialin? ?iniasklaida, kaip tyrim? objektas, marketingo moksl? srityje yra gana naujas, tod?l pasigendama i?samesni? tyrim? ?ioje srityje. Da?niausiai mokslininkai (Ashcroft, 2001; Mangold, Faulds, 2009; Hurme, 2001; Woerndl, Papagiannidis, Bourlakis, Li, 2008; Pan, Lan, 2009;) daugiau orientuojasi ? socialin?s ?iniasklaidos grupavim?, pristato praktinius socialin?s ?iniasklaidos naudojimo pavyzd?ius. Jie neanalizuoja būd?, suteikian?i? galimyb? organizacijoms s?kmingai pristatyti ar populiarinti prekes bei paslaugas. I?samesni organizacij? veiklos socialin?je ?iniasklaidoje tyrimai, rekomendacijos kaip efektyviau ?traukti socialin? ?iniasklaid? ?gyvendinant organizacijos tikslus, būt? naudingi siekiant pateikti informacij? tikslin?ms auditorijoms apie prekes bei paslaugas. Tyrimai leist? numatyti ir taikyti geriausias priemones panaudojant socialin? ?iniasklaid? I?samiau i?analizuoti socialin?s ?iniasklaidos tinkamum? komunikacijai tarp organizacijos ir vartotoj? skatina ir skirtingi mokslinink? po?iūriai ? j?. Pasak Harris, Rae (2009), socialin?s ?iniasklaidos galimyb?s ?Google“ kartos labai pervertinamos, nes interneto vartotojai buvo pasireng? socialin? ?iniasklaid? naudoti asmenin?ms reikm?ms ir skepti?kai vertino jos tinkamum? verslo pasauliui. Tuo metu Ranchhod, Gur?u, Lace (2002) teigia, kad interneto technologijos sukūr? prielaidas pa?iai efektyviausiai ?iniasklaidai, leid?ian?iai naujai suformuotoms auditorijoms pateikti duomen?, kuri? jie tikisi. Tyrimo tikslas – parengti struktūrin? komunikacijos socialin?je ?iniasklaidoje model?, pagrind?iant jo taikymo perspektyvas populiarinant studijas Lietuvos valstybin?se universitetin?se auk?tosiose mokyklose. Tyrimo objektas – komunikacija socialin?je ?iniasklaidoje. Remiantis Ranchhod, Gur?u, Lace (2002), Mayfield (2008), Kurucz (2008), Mangold, Faulds (2009), Henderson, Bowley (2010), Lundin, Nilsson (2010) tyrimais, atskleid?iama socialin?s ?iniasklaidos konceptualioji esm?. Socialin? ?iniasklaida apima daugyb? kuriam?, inicijuojam?, platinam? ir naudojam? interneto technologij? ir platform?, kuriose vartotoj? veikla yra paremta bendradarbiavimu siekiat gauti daugiau naudingos informacijos apie prekes, prek?s ?enklus, paslaugas, asmenybes ar kitais tikslais. Komunikacija vykdoma socialin?s ?iniasklaidos kanaluose, kurie ?vardijami kaip socialiniai tinklai, forumai, mikrotinklara??iai, tinklara??iai, enciklopedijos internete, virtualūs pasauliai ir pan. Be to, socialin?je ?iniasklaidoje komunikacija yra abipus? (angl.- two-way), t. y. gali sklisti i? organizacijos ? vartotoj? ir i? vartotojo ? organizacij?. Socialin? ?iniasklaida gali pad?ti u?tikrinti tiesiogin? ir efektyvi? komunikacij? tarp organizacijos ir jos tikslini? auditorij?. Ta?iau atsiv?rusios galimyb?s socialin?je ?iniasklaidoje formuojant santykius tarp organizacijos ir jos vartotoj? turi ir teigiam? ir neigiam? aspekt?. Vienas i? esmini? tokios komunikacijos internete negatyvi? aspekt? – kontrol?s trūkumas. Organizacijos praranda galimyb? kontroliuoti ?inut?s turin?, pateikti vartotojams j? per tam tikr? laik?, tam tikru da?numu ir tam tikrai auditorijai. Kontrol?s trūkumas gali lemti negatyv? virusin?s marketingo kompanijos poveik? (Woerndl, Papagiannidis, Bourlakis, Li, 2008). Be to, informacijos gav?jas gaunam? ?inut? gali vertinti kaip ?brukal?“ ir j? ignoruoti. Straipsnyje, remiantis Ashcroft (2001), Hurme (2001), Woerndl, Papagiannidis, Bourlakis, Li (2008;), Mangold, Faulds (2009), Pan, Lan (2009) tyrimais, aptariami pozityvūs ir negatyvūs socialin?s ?iniasklaidos panaudojimo atvejai, ? kuriuos organizacijoms, planuojan?ioms naudotis socialine ?iniasklaida, vert?t? atsi?velgti. Kitas aspektas, ? kur? organizacijos, siekian?ios pasinaudoti komunikacijos socialin?je ?iniasklaidoje galimyb?mis, tur?t? atkreipti d?mes? – kompleksinis po?iūris ? ?gyvendinim?. Siekiant s?kmingo bei efektyvaus komunikacijos socialin?je ?iniasklaidoje ?gyv
展开▼