(Self-)involvement in the social service system: attitudes of the residents of homeless shelters and of the staff at social service institutions

摘要

Neoliberaliai gerovės politikai formuojant priklausomo nuo gerovės sistemos paramos gavėjo sampratą augantis paramos gavėjų skaičius, didėjanti tokios priklausomybės trukmė skatina diskutuoti apie „priklausomybės nuo paramos“ kultūrą ir dalies visuomenės narių patekimą į vadinamąją „institucinę grandinę“ (Metraux, Culhane 2006). Ši „institucinė grandinė“ palaikoma pačios gerovės sistemos ir jos struktūrinių dalių. Individų priklausomybė nuo tos sistemos pasireiškia jiems adaptuojant gerovės institucijų siūlomą tvarką ir taisykles. Socialiniam teisingumui visuomenėje palaikyti neoliberalioje gerovės valstybėje reikšmingos pasidarė įvairios socialinės kontrolės formos, marginalumo asimiliacijos ir deviacijos maskavimo praktikos. Nakvynės namai būsto neturintiems asmenims taip pat gali būti traktuojami kaip prevencinis mechanizmas, leidžiantis absorbuoti tariamas potencialias jais besinaudojančių asmenų grupės keliamas grėsmes. Straipsnyje siekiama atskleisti asmens įsitraukimo į gerovės valstybės paramos instituciją būdus, analizuojant vienos iš šių institucijų – nakvynės namų benamiams asmenims – gyventojų santykio su įvairiomis gerovės sistemos institucijomis ir jų darbuotojais patirtis. Nakvynės namų gyventojų patirtys iliustruojamos socialinės srities darbuotojų vertinimais, kuriais siekiama identifikuoti asmens prisitaikymo institucijoje veiksnius ir praktikas bei jų, kaip šios srities ekspertų, požiūrį į pačios institucijos vaidmenį, įtraukiant ir sukuriant priklausomybę nuo institucinės paramos.